Category Archives: Straipsniai

Poliravimas

Na kadangi dar niekur nemačiau straipsnių apie poliravimą, tai nusprendžiau kažką apie tai parašyti. Iškart atsiprašau už klaidas nors gal tinklapio moderatoriai jas ir pašalins, kur kablelius reikia dėti niekad ir nežinojau tai dedu juos ten kur man patinka. Na žodžiu prie reikalo. Ane?

1. Darbo vieta.
Poliruot nesiūlyčiau tame pačiame garaže kur vyksta visi kiti darbai. Nes 5 metrai aplink darbo vietą viskas pasidengia centimetro storio metalo dulkių sluoksniu. Dabar pamėginsiu papaišyt kaip turėtų atrodyti darbo vieta – parašyti privalumus ir trūkumus.

Variantas I. Šitą variantą turiu pas save garaže.
poliravimas2
1. Stalas
2. Variklio laikiklis.
3. Variklis
4. Diskelis
5. Tai įsivaizduojamas laukas aplink diskelį (laisva vieta). R yra jo spindulys. Kuo R didesnis tuo įvairiau galėsite pridėti detale prie diskelio, tuo laisviau.
6. Išilginimas. Jis patraukia diskelį toliau nuo variklio. Kuo jis ilgesnis tuo patogiau, bet tuo lygesnis ir tvirtesnis jis turi būti. Nes jei bus nelygus tai bus vibracija, o jei netvirtas tai greit pasidarys nelygus ir bus vibracija ir bus neįmanoma dirbt.

Šio varianto privalumai yra tie, kad jūs sėdėsite. Jei detalė didesnė ir sunki dilbius galėsite atremti į kelius ir nebus sunku laikyti. Poliruojant detalę ją užtenka patraukti nuo diskelio ir matosi ta vieta kurią šveičiate. Nereikia detalės pasukti. O pasižiūrėti i tą vietą kurią šveičiate reikia tikrai dažnai.

Variantas II. Šis variantas yra paprastesnis (pagrinde naudojamas visuose garažuose J )

poliravimas3
1. Variklis
2. Stalas
3. Išilginimas
4. Diskelis.
Komentarai kokie: darbas stovint. Kai sukasi diskelis, o tu žiūri iš viršaus, išcentrinė jėga meta pagrindini srautą dulkių tiesiai į akis. Detalę kiekvieną kartą reikia pasukti 90 laipsnių kampu kad matytum ką šveiti. Čia sunkesnes detales galima parišti prie lubų ant gumos pvz. dviračio kameros, kad būtų lengviau laikyti.

Na dar esu matęs variantų kai variklio ašis žiūri į viršų. Pvz. žmonės paprasčiausiai pritvirtina diskelį prie jau turimo šmirgelio ar pan. Teko taip poliruot, labai nepatiko užtai ir nesiūlau.

Apšvietimui naudokite dienines lempas nes kai valysite seną chromą nuo detalių nematysite ar iki galo viską nuvalėte, be to toks apšvietimas vartoja mažiau elektros.

2. Apranga.
Poliravimas darbas tikrai purvinas, dulkes prilenda visur kur tik gali. Įsivaizduokit kas darosi kai pasiimi lygią didesne detalę ir valai nuo jos dažus 120 nr. švitriniu popierium prie 3000 apsisukimų. Tada pakyla dulkių kalnai ir sukasi debesys sukasi debesys J. Tikrai neperdedu. Iš tiesų tai geriausiai manyčiau tinka dažytojo kombinezonas. Ant jo nėra nereikalingu ertmių, kurios leistu dulkėms sėsti ant kūno. Rankoves ties galais gerai užspaustos. Kaklas uždengtas, o galva dengia kapišonas. Jis pagamintas iš gana patvarios maišinės medžiagos. Kainuoja apie 20 litų. Jei kombinezoną ir turėsite vis vien siūlyčiau dirbti su kepure, liaudyje vadinama „gandonke”. Ir užsidengti su ja ausis.
Respiratorius BŪTINAS!!! Tai ko gero svarbiausias dalykas. Nepirkite statybinių medžiagų parduotuvėje tu vienkartinių daiktų kurie ten kainuoja 2 litus. Ir išvis nepirkite nieko pigaus. Na nebent ruošiatės išpoliruot kokią vieną ar dvi mažas detales. Žodžiu pirkite ne pigesni kaip už 20 litų. Ir kad būtų keičiami atskirai angliniai ir atskirai dulkiniai filtrai.
Dar vienas dalykas. Jei nenorite kad po ilgo poliravimo darbo atrodytų, kad esate pasidažęs akis dėkitės akinius J. Nes metalo dulkes sėda ant akių, vokai jas nuvalo ir akys atrodo kaip apipieštos pieštuku J. Ir jos nenusiplauna kurį laiką.

3. Darbo įrankiai ir priemonės.
1. Variklis.
Pradžiai aišku reikia gauti variklį. Jis turėtų būti 3000 apsisukimų. Tai patys optimaliausi apsisukimai darbui. Galingumo didelio čia nereikia – 500 vatų per akis.
2. Švitrinis popierius (Škurkė). Patariu šiuos numerius: 80, 120, 220, 320, 500.
3. Guminiai diskeliai. Parduotuvėse yra pirkt 2 esminiai variantai. Va tik dabar tiksliai neatsimenu diametro, bet jei neklystu jie abu yra 12cm skersmens. Šiaip jų paskirtis būti įsuktiems į drėlę. Vienas variantas yra kai švitrinis popierius tvirtinasi metaline plokštele per vidurį diskelio, o kitas, kai popierius lipinamas su ta lipučka kaip ant batų būna J. Dar vieną diskelį nusipirkit ir sumažinkit maždaug iki 10cm (kad iš standartinio škurkės lapelio išeitų 4 blynai).

poliravimas1

1.Guminis diskelis.
2. Lipnus padas.
3. Varžtas prisukimui prie variklio.
4. Variklio ašies prailginimas su sriegiu.

Kitas diskelio variantas yra lygiai toks pats tik neturi lipnaus pado.

4. Škurkės paruošimas darbui.
Dirbant su lipniu diskeliu:
Reikia nusipirkti keletą paruoštų švitrinio popieriaus blynų skirtų būtent šitam diskeliui, paprasto švitrinio popieriaus, kuriuo dirbsite kai sutrinsit tuos originalius ir klijų „Moment”. Paprastą švitrinį popierių iškart susikarpykite skrituliais. Nieko nepaišykite, papraščiausiai dėkite originalų diskeli ant škurkės ir kirpkite. Jei ruošiatės šveisti lygias detales be vidinių kampų kirpkite lygiai tokio pat dydžio kaip ir originalusis. Jei ruošiatės šveisti vidinius kampus tada popierių kirpkite iš kraštų užleisdami apie 0,5cm ir ne daugiau kaip 1cm, nes tada jūsų popierių labai plėšys. Popierių susirūšiuokite į krūveles pagal numerį. Darbo metu imkite originalų blyną ir jūsų kirptą. Abu ištepkite klijais (taupiai), svarbiausia gerai ištepkite kraštus kad neliktų sausų plotų ir palikite padžiūti. Kol jūs šveisite vienu blynu jūsų ruošinys apdžius. Kai sušveičiat blyną imat tuos du išteptus klijais ir suklijuojat. Kuo lygiau bus iškirpta ir priklijuota tuo mažiau plėšys popierių. Naują blyną prilipdot prie guminio diskelio ir pasiruošiate sekantį. Taip suksis jūsų darbas.

Dirbant paprastu diskeliu:
Reikia nusipirkti švitrinio popieriaus, kartono ir lipalo. Lipalo nepirkit latviško. Švitrinį popierių susikarpykite skrituliais. Čia jau kirpkite visus lapelius platesnius už jūsų guminį diskelį, kad iš kraštų liktų apie 0,5cm. Ant smulkaus popieriaus karpydami iškart rašykite numerį ant gerosios pusės tų pačių žirklių smailiu kampu. O ką, netikit kad žirklės rašo? J Pabandykit J. Kai jau turėsite susikarpę popierių tada imkite ruošinius ištepkite lipalu ir klijuokite prie kartono lapų. Lapus iškart spauskite kažkuo lygiu, kad ir knyga kokia. Džius šie lapai gan ilgai. Kol jie nebus gerai išdžiuvę nekarpykite jų. Tik tada kai jie bus gerai išdžiuvę iškirpkite apskritimus iš kartono lapų. Tada imkite kiekvieną blyną perlenkite pusiau ir įkirpkite per vidurį apie 2cm (iš akies). Tada perlenkite pagal įkirpimą ir daugmaž padalinę į lygias dalis padarykite dar 3 įkirpimus taip pat apie 2cm. Va jūsų popierius ir paruoštas. Darbas šiuo diskeliu turi 2 trūkumus. Tai kad apačioje visada yra neuždengtas varžtas kuriuo neatsargiai dirbant galima subraižyti poliruojamą detalę. Ir antras tai, kad klijuojant ir karpant popierių sugaištama nemažai laiko. Aišku jūs visada galite pirkti jau pagamintus diskelius parduotuvėje, bet kaina yra didesne ir pačių smulkiausių numerių nėra pirkt.

Kokį popierių pirkti? 80 ir 120 numerius pirkite medžiaginį kur parduotuvėse stovi dideli rulonai. Medžiaginio popieriaus galite ir neklijuoti prie kartono. Kitus numerius pirkite tuos maždaug piešimo lapo dydžio (Waterproof), nes kiek bebandžiau kitų variantų visi buvo nekokybiški.

5. Šlifavimas
Jei detalės paviršius yra labai suraižytas ar duobėtas imkite 80 numerio popierių ir šveiskite. Kuo popierius stambesnis tuo greičiau jis ėda metalą, žodžiu nepratrinkite kiaurai. Šveiskite tol kol paviršius bus visas vienodas, kad liktų tik švitrinio popieriaus subraižymai. Stenkitės išlaikyti vieną šveitimo kryptį, kad kai šveisite smulkesniu numeriu galėtumėt subraižymus kryžiuoti. Paėmus smulkesnį numerį po 80 galima imti iškart 220. Šlifuokite jei įmanoma statmenai prieš tai šlifuotiems rėžiams, tada labai gerai matosi kada tie rėžiai dings ir liks tik 220 popieriaus subraižymai. Vėlgi kai detalė pasidarys visa vienoda, šveiskite ją sekančiu numeriu 320 arba 400. Nušveitus šiais numeriais jau galima būtų ir poliruoti, čia jau jūsų noras kokio lygio norite. Jei norite, kad pirštais niekas nerodytų: aha va tingėjo pašveist tada baikite 500 numeriu geležį, o aliuminį galite ir 800. Bet praktiškai baigus šveitimą 320 numeriu skirtumą matysite jei žiūrėsite iš kokių 30cm atstumo. Optimaliausias variantas baigti šveisti 320 numeriu ir pašlifuoti dar 500 numeriu rankomis. Jei detalės naujos jų paviršius lygus, bet nudažytas pradėkite nuo 220 numerio, jei dažų daug nuo 120. Svarbus dalykas poliruojant aliuminį yra jo neperkaitint, neskubėkite dirbkite be pirštinių tada geriau jausite kada reikia detalei duoti ataušti. Jei perkaitinsite jį jis pasidarys tąsus ir nelabai gražiai išsipoliruos. Šveičiant detalę jinai niekada neturi stovėti vienoje vietoje, rankos plastiškais judesiais turi priliesti ir šlifuoti, taip nepridarysite duobių ir geriau šlifuos švitrinis popierius. Baigiant šlifavimą kartais sunku sugaudyti visus subraižymus. Tada šlifuojant paskutiniais numeriais kai nesat įsitikinę ar jau gana galite detalę nupoliruoti ant veltinio(vailoko).

6. Poliravimas
Kai detalės yra nušlifuotos jas reikia poliruoti ant vailoko. Tą geriausiai atlikti gręžimo staklėse. Vailoko ir pastos dažniausiai galima nusipirkti Gariūnuose, anksčiau ir Kalvarijų turgui būdavo, bet paskutiniu metu neteko sutikti. Pasta dabar net tiksliai nežinau kaip turi rašytis ar goy ar goj liaudyje dažnai vadinama žaliu akmeniu. Parduodama plytelėmis. Būna ir skysta, bet su ja nepatogu dirbt. Dabar galima nusipirkti ir užsienietiškų poliravimo pastų, kurios netgi yra skirstomos numeriais. Vailokui ištekinkite specialų laikiklį kad galėtumėte įsukti jį į gręžimo stakles. Poliruokite padidinę staklių apsukas bent ant antrojo skriemulio ar trečiojo skriemulio. Aliuminį poliruokite mažesnėmis apsukomis ir švelniau. Kai veltinis jau suksis staklėse ištepkite jį pasta. Paprasčiausiai paimkite pastos plyta ir prilieskit prie besisukančio valoko. Jis turi pasidaryti žalias. Poliruos geriausiai kai detalę prispausite ir jinai įkais. Pastos negailėkite, nes jei vailokas bus sausas ji paprasčiausiai nepoliruos. Poliruojant vailokas turi teplioti detalę juodai žaliu metalo drožlių ir pastos mišiniu. Gerai paspauskite detalę. Detales išvalyti galima bet kokiu skiedikliu, vaitspiritu, 646 ir pan.
Aliuminis poliruojamas truputį kitaip. Aliuminiui reikia turėti atskirai 2 minkštesnius vailokus, nors iš bėdos galite naudoti ta patį kur ir geležiai. Aliuminis kaip minėjau poliruojamas mažesnėmis apsukomis, kad neperkaistų. Aliuminę detale jau poliruokite žymiai atsargiau ir švelniau, nes aliuminis kaip suprantama metalas minkštas. Čia poliruojant pastos jau neturi būti perdaug. Išpoliravus detalę išvalykite ją antruoju vailoku, jo pasta netepkite jis turi būti švarus, truputi pastos jis gaus nuo jūsų poliruojamos detalės.
Jei nežinote ar pakankamai gerai paruošėte detalę chromavimui, atminkite paprastą dalyką: kaip detalė atrodo prieš chromavimą taip atrodys ir po jo. Chromo uždedamas per mažas sluoksnis kad jis sulygintų nors menkiausius nelygumus ar subraižymus. Paprasčiausiai nuchromavus detalė visa įgaus vienodą ir truputį baltesne už blizgančios geležies spalvą.

Va, nežinau gal ir viskas. Jei kas neaišku rašykit moto@mafija.lt

Autorius – Kryžius

“Sodininkai” – kaip atskira ir pavojinga vairuotojų kategorija

Nežinau kaip jums, bet man „sodininkai” važinėti baiku labai lyg ir netrukdo. Tai yra, trukdo, bet ne ką daugiau nei kiti „kelių eismo dalyviai”, nes yra tokių vairuotojų – visai ne „sodininkų”, kurie yra dar didesni „grybai” už pastaruosius.

„Sodininkus” nors pagal išorinius požymius galima atskirti – ant galinio lango palangės gausu sudaigintų sėklų, perkrautas automobilis nusėdęs, ratai „šlifuoja” arkas, ant stogo – šaknis į jį įleidusi konstrukcija, projektuota 70 – siais metais garažų dizainerio – mėgėjo kaip supergalinga bagažinė, skirta pervežti strateginėms žiemos atsargoms. Ir visai nesvarbu, kad stogas įlinks anksčiau laiko, užtat pati bagažinė, tikriausiai, išlaikytų ir malūnsparnio nusileidimą. Dar pas „sodininkus” šoninio vaizdo veidrodėliai būna užlenkti link kėbulo. Šiuo fenomenu niekaip negaliu atsistebėti ir rasti jam paaiškinimą. Suprantu, jų visai nebūtų (reiškia žmogelis yra įstojęs į lytinės abstrakcijos klubą (p.o.c.h.u.i.s.t.ų), betgi va jie, yra.

Trumpai tariant, „sodininkus” galima atskirti iš anksto jei ne pagal aukščiau išdėstytus požymius, tai pagal iš paskos besivelkantį parašiutą … tfu, anekdotu pakvipo. Pagal iš paskos besivelkančią surūdijusią priekabą, su įvairiausios paskirties sodo aksesuarais (pribombasais). Jokie priekabos signaliniai šviesos įrenginiai žinoma neveikia. Visa laimė, kad, kaip taisyklė, visi „sodininkų” atliekami manevrai yra tiek lėti, kad mums praktiškai visada pakanka laiko imtis kontraveiksmų. O tokių veiksmų, kuriais paprastai yra apvažiavimas arba stabdymas, mums imtis tenka gan dažnai, nes „sodininkai” nereaguoja nei į šviesos, nei į garso signalus, kuriais jūs bandote atkreipti jo dėmesį (kas dar kartą patvirtina, kad žmogelis priklauso lytinės abstrakcijos klubui). Jie kelių eisme dalyvauja lyg būtų paveikti anabiozės ir pilnai nepabudę po žiemos miego.

Pamatę kažką panašaus kelyje, mes, nepriklausomai nuo mūsų valios, pasijuntame neadekvačiai, neįprastai. Gal būt daugelis iš mūsų sakys, kad to nejaučia, kad to nėra, bet, užtikrinu jus, pasąmonė visgi pasiųs signalą smegenims, jeigu jums, nors ir nedaug, bet teko važinėti už automobilio ar baiko vairo didelio miesto sąlygomis. Vos tik pamatę tokį automobilį, jūs jau žinote, kad iš jo savininko galima tikėtis visko.

Todėl ir lenkiam mes juos dideliu atstumu, stengdamiesi neužsibūti mirties zonoj (iš paskos automobilio. Vertėjo pastaba), nors „sodininkams” viskas, kas ne priešais bamperį – mirties zona. Trumpai tariant, žiūrim į juos kaip į neišvengiamą blogį, kovoti su kuriuo beprasmiška ir aplamai geriau atokiau nuo jo laikytis, nes pas mus, baikerius, savitas pavojingumo ir nepavojingumo matas – kas automobilio vairuotojui tik „stuktelėjimas” ar „dažų įbrėžimas”, tai baikeriui mėnuo ligoninėje ir baiko remontas už kelias „štukas”, gerai jei tik litų.

Bet „sodininkai” nėra patys pavojingiausi vairuotojai, pavojingesni tie, kurie „užsimaskavę” kaip normalūs vairuotojai. Jų identifikuoti neįmanoma arba beveik neįmanoma, nes jie elgiasi įprastai iki paskutinio momento, ir veidrodėliai pas juos tvarkingai sureguliuoti, ir nusiteikę rodos taikiai – normalus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų automobilis, stabdžių lemputės dega, juda savo važiuojamąja juosta ir nestrykčioja iš dešinės į kairę, jokio „kaimietiško” tiuningo, pasireiškiančio užrašais ant galinio stiklo „Ekipažui reikalinga stiuardesė” ir pan. Gal tik truputį tamsinti stiklai, bet ir tie, rodos, jokio įtarimo neturėtų sukelti. Štai čia ir slypi pagrindinis pavojus, nes mums nesimato, ką daro vairuotojas, kur šiuo metu jis žiūri ir į kurią pusę jis gali suktelėti vairą, neįjungęs posūkio signalo. Reiškia, prognozuoti jo veiksmus neįmanoma. Žinoma, neužtamsinti stiklai negarantuoja ir jokių būdu nėra požymis, kad vairuotojas yra sveiko proto ir atidus.

Atskira kategorija – baltos spalvos automobiliai su mėlyna juosta ant šonų ir „šviestuvu” ant stogo. Kuo žemesnė tokio automobilio klasė ir kuo labiau jis surūdijęs, tuo didesnė tikimybė, kad jo vairuotojas neprognozuojamai, iš dešinės eismo juostos ims apsisukinėti kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, jums prieš pat nosį. Apie posūkių signalą, minimum vieną neveikiantį stabdžių signalą ir persirikiavimą per ištisinę liniją aš jau nekalbu – šios grupės atstovams tai įprastas elgesys (yra juk buvę atvejų, pvz.: Savanorių pr. Vilniuje. Vertėjo pastaba). Jie pastoviai lekia vykdyti skubią tarnybinę užduotį, kuri yra tokia skubi, kad net nėr kada įjungti garso bei šviesos signalus, kuriems esant įjungtiems jie turi teisę nesilaikyti kelių eismo taisyklių, ir tai tik tada, kai yra įsitikinę eismo saugumu.

Kas gi gaunasi? Taip išeina, kad ne tik „civiliai”, skubantys į sodus ar dar kur kitur savo neatidėliotinais reikalais, bet ir pareigūnai, kurių tiesioginė pareiga rūpintis visuomenės saugumu ir viešosios tvarkos palaikymu, sėdėdami už automobilio vairo yra potencialiai mums pavojingi? Taip ir yra, ir neverta tai pamiršti. Skiriasi tik pavojingumo laipsnis. Tikimybė, kad Volvo su žaliais diplomatiniais numeriais atliks staigų manevrą, neįspėjant apie tai posūkio signalu kitų eismo dalyvių, žymiai mažesnė nei galimybė susidurti su dramblio kaulo (ar kitos nenusakomos spalvos) surūdijusiu Žiguliuku, dėl jo kaltės.

Štai ir pasitvirtina sena, bet, be galo tiksliai suformuluota bei tarp baikerių paplitusi taisyklė: „Baiku reikia važiuoti taip, lyg visi automobilistai aplink būtų sumanę tave užmušti”.

Baigdamas norėčiau pridurti, jei jums tektų būti dalyviu tokios situacijos, kol kas be galo retos, kada automobilio vairuotojas sąmoningai ne tik kad nesudaro jums kliūčių, bet ir padeda, visai neprošal būtų tokioje situacijoje išreikšti jam savo padėką. Paklausite kokiu būdu? Na, kad ir pamojuojant jam ranka, pamirksėti porą kartų avariniu signalu pas ką jis yra ar tiesiog iškelti aukštyn nykštį (primenu, kad NYKŠTYS – tai storiausias pirštas ant rankos, o ne tas, kuris eina po smiliaus ir yra ilgiausias) auto ir moto atstovų draugystės plėtojimo tikslu. Esu tikras, kad automobilio vairuotojui, padariusiam jums gera, bus pačiam malonu ir jo galvoje savo ruožtu įsitvirtins mintis apie tai, kad ne visiems baikeriams svetimas atsakomybės bei dėkingumo jausmas. Ateityje toks vairuotojas dažniau žvilgtelės į galinio vaizdo ar šoninį veidrodėlį prieš norėdamas persirikiuoti ar stovėdamas eismo kamštyje, prisimindamas, kad be keturračių eismo priemonių yra ir dviratės, kurios gali prasisprausti bet kur (na beveik bet kur…), išlikdamos tuo pat metu mandagiomis.

Svarbiausia – valingai ar ne, netrukdyti mums ir atsidėkodami mes parodysim sveikinimo ženklą ir „sodininkui” su surūdijusia priekaba, ir diplomatui keturiuose ratuose, jeigu jie supras esą neteisūs, pradėję manevrą neįsitikinę, jog saugiai jį atlikti nėra kliūčių (t.y. mūsų) ir tinkamai laiku sureaguos. Juk kartais tik dalis sekundės skiria mus nuo „horizontalios padėties” ligoninėje (gerai jei tik ten), ir, kaip taisyklė daugumoje atvejų kalti ne mes…

P.S. Straipsnis man patiko, todėl ir nutariau jį išversti bei pateikti jums. Norėčiau pateikti jums situaciją, kurią pačiam ne kartą teko stebėti degalinėse, kai užsukus įsipilti kuro prieš jus stovi koks „sodininkas” ar šiaip „vasarinis – išeiginis” vairuotojas. Na čia ir prasideda trypčiojimas aplink automobilį palengva pereinantis į myžčiojimą, kurio kitaip kaip „ritualiniais šokiais aplink automobilį” nepavadinsi. Žinoma, kantrybė nebegalinė, bet nervuotis tikrai neverta, nes nieko nepakeisi. Žiūrėkim i tokius vairuotojus atlaidžiau, nes, pareiškus jam pastabą, jis gali susinervuoti ir su įjuntu „pistoletu” iš kurio kuras liejasi laisvai, ims blaškytis po degalinės teritoriją, pamiršęs aplamai kokiu tikslu čionai atvyko.

Versta iš www.motoreview.ru, vertė Sennis.

Važiavimas grupėje

Vienąsyk su savimi į mūsų turą mes pakvietėm vykti kartu žmogų, kuris niekada gyvenime nevažiavo drauge su kitais baikeriais. Mus tai labai nustebino, nes jo motociklo vairavimo stažas buvo 25 metai ir per visus tuos metus jis nesyk nevažiavo grupėje su kitai baikeriais. Kaip paaiškėjo, net poroje su kuo nors nėra važiavęs. Jis užvertė mus klausimais. Gerai, kad tuos klausimus jis uždavė iš anksto, o ne mūsų kelionės metu. „Kas gali nutikti?”, „O jei pasibaigs benzinas?”, „O jei kas nors atsitiks?” – tai tik keletas iš jų.

Kelyje neretai galima sutikti grupę baikerių, kurie važiuoja eilėje po du, greta viens kito, kaip parade. Tokios grupės vaizdas sukelia šypseną ir jos pagrindinis tikslas – pažaisti baikerius. Galbūt ir mūsų naujokas tikėjosi, kad ir mes taip keliausim. Kaip kvaila rizikuoti saugumu vardan įvaizdžio. (Arba, pavyzdžiui, kartais matai baikerį, kuris vietoj šalmo ant galvos užsidėjęs „dubenėlį”, bet jis save laiko labai stilingu). Taip, mes važinėjame kitaip. Ir kai tik išaiškinome taisykles mūsų baikeriui – vienišiui, jis išsyk pasijuto laisviau ir įsijungė į mūsų grupę kaip trūkstama grandis paveiksliuko dėliotėje.

Vienu iš pagrindinių momentų, turinčių įtakos važiavimo saugumui bei įdomumui, yra bendravimas, komunikacija. Kiekvienas, prieš išvažiuojant į trasą, turi žinoti kas gali nutikti. Fondas „Motorcycle Safety Foundation” (MSF) nesenai išleido video kasetę ir bukletą „Važiavimo grupėje pagrindai” („The Guide to Group Riding”). Jei MSF būtų išleidęs šią medžiagą anksčiau, mes būtinai būtume supažindinę su ja savo „atsiskyrėlį”. Video medžiagoje pavaizduota labai daug svarbių strateginių sprendimų, bet keletas elementarių aspektų praleista arba jie paminėti nesuteikiant jiems tinkamos reikšmės. Šiuos aspektus ir aptarsime šiame straipsnyje, žinoma, paminėsime ir pačius pagrindinius momentus.

MSF rekomenduoja, kad baikeriai susirinktų prieš kiekvieną kelionę drauge. Žinoma, nėra reikalo aptarinėti tas pačias taisykles ir signalus, jei jūsų grupė pastovi, bet jei prie jos prisijungia naujas narys, būtina aptarti pagrindinius momentus (jei prie jūsų grupės dažnai prisijungia nauji nariai, galbūt vertėtų įteikti atspausdintas taisykles). Prieš kelionę vertėtų aptarti kelionės maršrutą ir galimas kuro papildymo vietas. Jei kažkas atsiliko nuo grupės, turėtų žinoti kur grupė sustoja susirinkimui ar persigrupavimui. Arba kiekvienam grupės nariui įteikti kelionės maršruto žemėlapį, su jame pažymėtomis sustojimo vietomis. Tie, kas detaliai pažįsta kelionės maršrutą, turi nupasakoti kitiems apie jo ypatumus (pvz.: kelio atkarpas, kur vyksta remonto darbai ar yra staigūs posūkiai su užteršta kelio danga).

Tikėtina, kad jūsų grupėje yra pastovus lyderis („Road captain” arba kitaip tariant – vedlys) ir grupės ariergardas (narys, važiuojantis grupės pabaigoje). Jei jų nėra, būtina juos paskirti ir supažindinti juos su jų pareigomis, kurias jie turi vykdyti. Vedlys turi žinoti maršrutą, būti ryžtingu ir dėmesingu visos kelionės metu. Vedlio rolei tiktų baikeris, turintis aukštesnį už vidutinį baiko valdymo įgūdžių lygį. Ariergardo vaidmeniui labiausiai tiktų techninių įgūdžių turintis grupės narys, nes jis turi padėti kiekvienam grupės nariui, priverstam sustoti dėl kažkokių nesklandumų. Šis grupės narys vežasi „stebuklingą krepšį”, sukomplektuotą būtiniausiais įrankiais ir kitais rakandais, kurių gali prireikti techniniai pagalbai kelyje. MSF rekomenduoja pagalbos suteikimui sustoti tik vienam baikeriui. Mūsų nuomone, tokia rekomendacija gera, kadangi kiekvienas grupės narys yra atsakingas už iš paskos jo važiuojantį narį, visa grupė greit pastebės, kad kažkas sustojo. Visa grupė taip pat sustos, radus saugią, sustojimui tinkamą vietą. Po kokių 15 minučių grupė gali pasiųsti atgal vieną narį, kad sužinoti sustojimo priežastį ir kaip klostosi reikalai pas sustojusius kolegas.

Tikimės, kad jūs nevažiuosite tandemu, šonas prie šono, kaip kad tai daro kai kurie baikeriai, tiesa? Jūs važiuosite taip, kad liktumėte gyvi. Derėtų nepamiršti vieno svarbaus momento: tai, kad jūs važiuojate grupe, dar nereiškia, kad jūs turite judėti kaip vientisa masė. Visada, kai jūs išvažiuojate iš sustojimo vietos, pravažiuojate sankryžą, atliekate lenkimo manevrą arba įveikiate posūkį (ypač kairį), reikia elgtis taip, lyg jūs važiuotumėte vienas, o ne grupėje. Kelyje reiktų išsidėstyti iš kairės į dešine šachmatų tvarka taip, kad tarp baikų būtų pakankamai vietos visomis kryptimis, bet ne per daug, kad tai galėtų provokuoti automobilistus ir jie galėtų užpjauti jums palei nosį. MSF rekomenduoja, kad tarp baikų būtų toks atstumas, kokį baikas įveikia per vieną sekundę, tokiu būdu, tarp baikų, važiuojančių viena juostos dalimi, atstumas bus dvi sekundės. Tai gera rekomendacija, bet ne visuomet pavyksta ją įgyvendinti. Mes, kaip taisyklė, palaikom dviejų – trijų motociklo korpusų ilgio distanciją tarp visų baikų. Bet, kas labai svarbu, jūs pastoviai turite matyti priekyje jūsų važiuojančio baikerio veidą jo galinio vaizdo veidrodėlyje. Tokiu būdu, jūs būsite tikras, kad ir jis jus mato. Nėra nieko blogiau, kai kas nors atsiranda jūsų „mirtinoje zonoje”.

Kai jūs važiuojate intensyviu judėjimu, mes rekomenduojame pasidalinti nedideliais pogrupiais po penkis – septynis baikerius. Bet netgi tada nepraraskite savitvardos, jei jūsų grupė „išsibarstys” kelyje ir neblokuokite judėjimo kelyje. Lenkite kitas autotransporto priemones tada, kai to reikia, o po to pasitraukite į kitą eismo juostą, atverdami kelią kitiems. Kiekvienas turi savo greitį, kuriuo važiuodamas pasitiki savimi, jaučiasi užtikrintai, todėl grupė turi judėti pačio „lėčiausio” baikerio greičiu arba pasidalinti į pogrupius ir laukti lėtesnių narių iš anksto aptartoje susitikimo, sustojimo vietoje. MSF rekomenduoja, kad grupės Vedlys atliktų lenkimo manevrą tiktai tada, kai jis įsitikinęs, kad visa grupė saugiai galės atlikti šį manevrą. Tai, žinoma, saugu, bet ne visuomet įvykdoma. Kai kiekvienas grupės narys prisimena, kad jis turi važiuoti kaip atskiras, individualus baikeris, lenkimo manevras po kurio laiko bus toks pat saugus.

Nors video medžiagoje ir pasakojama apie grupės judėjimą autostradomis (apie tai lig šiol ir šnekėjome), važiavimo taktika dviejų eismo juostų keliuose praktiškai neminima, o mes skaitom, kad tai – vienas iš svarbiausių momentų, kuriam turi būti skirtas pakankamas dėmesys. Štai vienas iš pavyzdžių, kai mintyse save reikia išeliminuoti iš grupės sąstato (atliekant lenkimo manevrą), bet nepamiršti apie grupės narių saugumą. Aplenkus reikia ne atsipalaiduoti, o pasirūpinti laisva vieta eismo juostoje tiems, kurie atlikinės lenkimą po jūsų. Jei tik priešais jus nesidriekia tuščias kelias, prieš pradėdami atlikinėti kitą manevrą, palaukite, pakol važiuojantis jums iš paskos pabaigs lenkimą.
Beveik viskam egzistuoja paprasti signalai atliekami ranka ir grupė turi juos žinoti. Kalbant apie komunikaciją, didelė atsakomybė tenka Vedliui. Jo regėjimas turi būti be priekaištų. Jis turi laiku pastebėti bet kokius kelio dangos pasikeitimus ar kliūtis ant kelio ir perspėti kitus (signalizuodamas kaire ranka ar dešine koja), nes visi, važiuojantys jam iš paskos, turi kiek ribotą apžvalgos galimybę. Vedlys turi spręsti, kada grupė dėl kelio sąlygų turi persigrupuoti iš šachmatinio išsidėstymo į koloną po vieną ir laiku perspėti grupę, iškeldamas vieną (va ir ne tą, apie kurį jūs pagalvojote) ar du pirštus. Mes visuomet persirikiuojame į koloną po vieną ir išsiplečiam, kai kelias išsilenkia į vieną ar kitą pusę, todėl galime naudoti visą eismo juostą ir pajusti tikrą, nevaržomą malonumą.

Vėl gi, kiekvienas turi savo įpročius ir įgūdžius. Greitesni baikeriai gali (ir turi) saugiai apvažiuoti tuos, kurie važiuoja lėčiau. Juk jūs nenorite pastoviai kažką persekioti ar, kas dar svarbiau, kažką spausti ir raginti. Daugelis grupių iš anksto aptaria tokias situacijas, prieš pakliūdami į staigių posūkių vingiuotas kelio atkarpas. Jei grupės narių vairavimo įgūdžiai nėra aiškūs (išskyrus ariergardą), tai lėčiau važiuojantis gali praleisti greičiau važiuojantį, pamodamas jam ranka judėjimo kryptimi, kai bus įsitikinęs, kad lenkimas bus saugus. Tokius momentus jūsų grupė būtinai turi aptarti iš anksto, nes jei grupės nariai bus nedėmesingi viens kitam, tai gali baigtis pykčiais, nusivylimu, avarijomis (na ir žinoma portretinės išvaizdos sugadinimu…).

Vingiuotame dviejų juostų kelyje jums teks išsisklaidyti – galbūt tarpai tarp jūsų žymiai padidės. Kai grupė keičia važiavimo kryptį ir daro posūkį, kiekvienas baikeris turi būti įsitikinęs, kad iš paskos važiuojantis kolega mato jo judėjimo kryptį. Nepamirškite, kad jūs esate atsakingi už iš paskos jūsų važiuojančius. Jūsų baikas turi būti geros techninės būklės, įsitikinkite tuo prieš kiekvieną kelionę, kad netektų kelyje užlaikyti draugų. Bet kuris maršrutas pareikalaus žymiai didesnių laiko sąnaudų važiuojant grupe, nei kad važiuotumėte vienas ar dviese. Ir tikrai niekas nesižavės grupės „stabdžiais”, laikas nuo laiko besikapstančiais prie savo baiko, kai visa grupė laukia.

Prie MSF rekomendacijų norėtųsi pridurti keletą patarimų. Pavyzdžiui, iš anksto aptarti mokamų kelio ruožų pravažiavimą, Vedlys galėtų iš karto sumokėti už visus, kad nereiktų gaišti laiko mokant kiekvienam už save. Be to, mūsų manymu, kiekvienas grupės narys turėtų suteikti būtiniausią informaciją, reikalingą ekstra atvejams (savo kraujo grupę, ką informuoti jei įvyktų nelaimė ir pan.). Tam mes pasiunčiam per rankas lapą popieriaus, kuriame visi tai surašo. Taipogi manome, kad iš anksto reikėtų aptarti savo veiksmus ekstra situacijose, pradedant nuo to, kad nereikia nuiminėti šalmo nuo nukentėjusio baikerio ir baigiant tuo, kas persekios autotransporto priemonės vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš jo vietos.

Ir nors važiavimas baiku yra individualus hobis, smagu juo dalintis su vienminčiais. Važiavimas grupėje gali suteikti malonumą ir begalę teigiamų įspūdžių, jei tam bus tinkamai pasiruošta. Dalinkitės tarpusavyje patirtimi ir naudokitės ja kelyje.

Jamie Elvidge, žurnalo „Motorcycle Cruiser” vyr. redaktorius
versta iš www.bikerman.ru
vertė Sennis

Važiavimo grupėje taisyklės

Turinys:

1. Kolonos dalyvių pareigos
2. Distancija
3. Ranka rodomi signalai
4. Kolonos susirinkimas
5. Važiavimo pradžia
6. Padėtis važiuojamoje dalyje
7. Manevravimas
8. Degalų papildymas
9. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas
10. Sustojimas, stovėjimas


1. Kolonos dalyvių pareigos

1.1. Vedlio (Road Captain) pareigos.

1.1.1. Vedlys turi būti patyręs baikeris, mokantis ir sugebantis analizuoti bei prognozuoti kelio įvykių eigą.

1.1.2. Vedlys privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

1.1.3. Vedlys privalo laiku ir suprantamai ranka rodyti signalus kolonai.

1.1.4. Vedlys, prieš pradėdamas bet kurį manevrą (važiavimo pradžia, sustojimas, persirikiavimas, lenkimas), pranešti apie tai kolonos Ariergardui (kolonos gale važiuojančiam baikeriui arba, jei reikia, dviems. Visi pranešimai, kuriuos Vedlys perduoda Ariergardui arba pastarasis Vedliui, perduodami motoracijų pagalba. Mūsuose tai naujovė, nes daiktas nors ir labai pravartus, bet ne iš pigiųjų – Louis kataloge kaina nuo 49€ iki 99€. Sennis).

1.1.5. Vedliui draudžiama pradėti važiavimą negavus Ariergardo sutikimo (leidimo).

1.1.6. Vedliui draudžiama pradėti lenkimą ar persirikiavimą į kairę eismo juostą (autostradoje) be Ariergardo sutikimo (leidimo).

1.2. Kolonos dalyvio pareigos.

1.2.1. Kolonos dalyvis privalo žinoti ir vykdyti šių taisyklių reikalavimus.

1.2.2. Kolonos dalyvis privalo vykdyti Vedlio ir Ariergardo nurodymus.

1.2.3. Kolonos dalyvis privalo turi mokėti važiuoti lygiagrečiai poroje su kitu baikeriu.

1.2.4. Kolonos dalyvis privalo laikytis distancijos.

1.2.5. Kolonos dalyvis privalo perduoti Vedlio rodomus signalus bei savo suprantamai ir laiku.

1.2.6. Kolonos dalyvis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, ypač važiuojant per sankryžą ar geležinkelio pervažą.

1.2.7. Kolonos dalyvio transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, ypatingą dėmesį skirti stabdžių sistemai.

1.2.8. Kolonos dalyvis privalo sustojimų metu informuoti Vedlį ir Ariergardą apie kelionės metu atsiradusias savo transporto priemonės techninius gedimus arba priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, apie pasitraukimą iš kolonos, o taip pat apie kitas problemas.

1.2.9. Kolonos dalyviui draudžiama manevruoti, nepranešus apie tai atitinkamu signalu.

1.3. Ariergardo pareigos.

1.3.1. Ariergardas privalo savo veiksmus derinti su Vedliu.

1.3.2. Ariergardas privalo stebėti kolonos dalyvius.

1.3.3. Ariergardas privalo perspėti Vedlį apie kolonos išsibarstymą ar nutrūkimą.

1.3.4. Ariergardas privalo užkirsti kelią autotransporto priemonių vairuotojų arba kitų motociklininkų, ne kolonos dalyvių, bandymui įsiterpti į koloną arba ją nutraukti.

2. Distancija

Važiuojant kolona, atsižvelgiant į judėjimo greitį, reikia pasirinkti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio kolegos.

2.1. Kai greitis nuo 0 iki 40 km/h – distancija turi būti apie 8 m (važiavimo pradžia, įsibėgėjimas).

2.2. Nuo 40 iki 60 km/h – 11 – 12 m (važiuojant mieste, gyvenvietėse).

2.3. Nuo 60 iki 80 km/h – 15 m (važiavimas keliu).

3. Ranka rodomi signalai

3.1. Ranka rodomi signalai gali būti skirstomi į perduodamus visai kolonai, individualaus pobūdžio ir numatytus kelių eismo taisyklėse (posūkių, stabdymo).

3.2. Visi signalai turi būti rodomi iš anksto, prieš manevro atlikimą.

3.3. Vedlio parodytą signalą dubliuoja visi kolonos dalyviai.

3.4. Kolonos atliekami manevrai bei persigrupavimas pačioje kolonoje pradedami tik po parodžius atitinkamą signalų grupę, kurią gali sudaryti du ir daugiau signalų.

Pirmas signalas – DĖMESIO ! – ne trumpiau nei 2 sekundėm pakelta į viršų ranka (toliau – šauktukas skliaustuose (!)).

Antras signalas – tai signalas, konkrečiai informuojantis apie būsimą manevrą (kolonos sustojimą, persirikiavimą į kitą eismo juostą, lenkimas, posūkis ir pan.).

Toliau tekste:

(!) – sustojimas – ne trumpiau 10 sekundžių iškelta į viršų ranka.

(?) – posūkis arba persirikiavimas į kairę – posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

(?) – posūkis arba persirikiavimas į dešinę – posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.

(?) – pasitraukimas iš kolonos – nuleista žemyn kairė ranka.

(?) – kolonos dalyvio pasiūlymas jį aplenkti – horizontalūs judesiai ištiesta kaire ranka prieš judėjimo kryptį.

3.5. Vedlio parodytus signalus toliau perduoda kiekvienos kolonos grandies vienas iš dalyvių sekančiai grandžiai (transporto priemonė, užimanti visą vieną eismo juostą arba lygiagrečiai važiuojantys du motociklai be šoninių priekabų). (Šis taisyklių punktas, mano manymu, prieštarauja 3.3. punktui. Sennis).

3.5.1. Posūkis arba persirikiavimas į kairę – (!) – (?)

3.5.2. Posūkis arba persirikiavimas į dešinę – (!) – (?)

3.5.3. Sustojimas – (!) – (!)

3.6. Individualaus pobūdžio ar poreikio signalai rodomi iš paskos važiuojantiems kolegoms, norint juos perspėti apie tai, kad:

3.6.1. Pasitraukiate iš kolonos ir sustojate – 3 kartus (!) – (?), (pavyzdžiui, dėl transporto priemonės techninio gedimo).

3.6.2. Pasitraukiate iš kolonos – 1 kartą (!) – (?), (pavyzdžiui, jei nusprendėte palikti koloną ir važiuoti kitu maršrutu ir pan.).

3.6.3. Siūlote jus aplenkti, nes nenorite palikti savo grandį ar pogrupį, kuriame važiuojate – 3 kartus (!) – (?).

4. Kolonos susirinkimas

4.1. Kolonos dalyviai renkasi iš anksto nurodytu laiku, nurodytoje vietoje.

4.2. Kolona išsirikiuoja praėjus valandai nuo susirinkimo pradžios nurodyto laiko.

4.3. Kolona pradeda kelionę praėjus 15 minučių po išsirikiavimo.

5. Važiavimo pradžia

5.1. Važiavimo pradžia iš susirinkimo vietos.

5.1.1. Prieš pradedant važiavimą kolonos dalyviai turi užvesti variklius ir juos pašildyti.

5.1.2. Jei kolonos dalyviui reikia daugiau laiko užvesti bei pašildyti variklį, jis iškelia į viršų ranką ir laiko ją iškėlęs ne mažiau 15 sekundžių, taip perspėdamas Ariergardą apie nepasirengimą važiavimo pradžiai.

5.1.3. Ariergardas ir kiekvienas kolonos dalyvis, po to kai jau sėdi ant motociklų, turi prakontroliuoti, kad prieky stovinčio motociklo atraminė kojelė nebūtų atlenkta ir perspėti apie tai to motociklo vairuotoją.

5.1.4. Ariergardas blokuoja eismo juostą į kurią turi išvažiuoti kolona ir turi įsitikinti, kad kolonos važiavimo pradžiai kliūčių nėra.

5.1.5. Ariergardas, įvykdęs 5.1.4. punkte įvardintą reikalavimą, duota Vedliui signalą pradėti važiavimą.

5.1.6. Vedlys parodo kolonai signalą (!) – (?) ir pradeda važiuoti atlaisvinta eismo juosta.

5.1.7. Ariergardas prisijungia prie kolonos tik tada, kai pajuda paskutinis kolonos dalyvis.

5.2. Važiavimo pradžia iš sustojimo vietos.

Sustojimo ir poilsio bei degalų papildymo vietos yra planuojamos maršruto sustatymo metu ir apie jas kolonos dalyviai yra informuojami iš anksto.

Gali būti, kad kelionės metu prie kolonos prisijungs nauji dalyviai, nesusipažinę su jūsų maršrutu ir važiavimo taisyklėmis, todėl:

5.2.1. Vedlys ir Ariergardas supažindina norinčius prisijungti asmenis su jūsų taisyklių reikalavimais, važiavimo bei elgesio normomis.

5.2.2. Vienas Ariergardas važiuoja pagrindinės kolonos gale, kitas – prisijungusios prie jūsų grupės gale.

5.2.3. Toliau kaip šių taisyklių 5.1.1. – 5.1.3. punktuose.

5.2.4. Paskutinis Ariergardas blokuoja eismo juostą į kurią turi išvažiuoti kolona ir turi įsitikinti, kad kolonos važiavimo pradžiai kliūčių nėra.

5.2.5. Toliau kaip šių taisyklių 5.1.5. – 5.1.7. punktuose.

5.2.6. Kito sustojimo metu paskutinis Ariergardas sprendžia kam iš prisijungusiųjų prie kolonos galima leisti važiuoti pagrindinės kolonos sudėtyje ir informuoja apie tai Vedlį.

5.2.7. Naujas dalyvis užima vietą kolonoje, kurią jam nurodo Ariergardas.

6. Padėtis važiuojamoje dalyje

Kolonos padėtį važiuojamoje kelio dalyje parenka Vedlys, atsižvelgdamas į kolonos saugumą bei eismo sąlygas.

7. Manevravimas

7.1. Persirikiavimas į kairę, pasirenkant eismo juostą, kuria važiuojama didesniu greičiu.

7.1.1. Vedlys apie savo ketinimą iš anksto įspėja Ariergardą motoracijos pagalba.

7.1.2. Ariergardas persirikiuoja į Vedlio nurodytą eismo juostą, nemažindamas važiavimo greičio.

7.1.3. Ariergardas informuoja Vedlį apie esamą padėtį ir duoda sutikimą pradėti manevrą.

7.1.4. Vedlys praleidžia visas transporto priemones likusias toje eismo juostoje į kurią ruošiasi persirikiuoti kolona ir duoda signalą kolonai persirikiuoti.

7.1.5. Vedlys persirikiuoja į kairę.

7.1.6. Kolonos dalyviai persirikiuoja į kairę paskui Vedlį.

7.1.7. Ariergardas, persirikiavus paskutiniam kolonos dalyviui, informuoja apie tai Vedlį.

7.2. Posūkis į kairę.

7.2.1. Šių taisyklių 7.1.1. – 7.1.7. punktai.

7.2.2. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.

7.2.3. Vedlys duoda signalą sukti į kairę ir pradeda manevrą.

7.2.4. Kolonos dalyviai atlieka kairį posūkį.

7.2.5. Atlikus posūkį, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

7.3. Lenkimas.

7.3.1. Šių taisyklių 7.1.1. – 7.1.7. punktai.

7.3.2. Vedlys didina greitį.

7.3.3. Pasiekus saugų atstumą nuo aplenktos transporto priemonės duoda signalą persirikiuoti į dešinę ir pradeda manevrą.

7.3.4. Kolonos dalyviai padidina greitį ir persirikiuoja į dešinę.

7.3.5. Atlikus lenkimą ir persirikiavus į dešinę Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

7.3.6. Vedlys sprendžia ar važiavimo greitis lieka toks koks buvo pasiektas lenkimo metu, ar sumažinamas iki prieš tai buvusio.

7.4. Persirikiavimas į dešinę, posūkis į dešinę.

7.4.1. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.

7.4.2. Vedlys duoda signalą sukti į dešinę ir pradeda persirikiavimą į dešinę arba atlieka dešinį posūkį.

7.4.3. Kolonos dalyviai persirikiuoja į dešinę arba atlieka dešinį posūkį.

7.4.4. Atlikus persirikiavimą ar posūkį, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

7.5. Sustojimas.

7.5.1. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.

7.5.2. Vedlys, sumažinęs greitį, pasuka į kelkraštį ir sustoja lygiagrečiai kelio krypčiai.

7.5.3. Kolonos dalyviai sustoja iš paskos Vedlio nekeisdami savo padėties kolonos išsidėstymo eiliškume.

Neplanuoti, netikėti ar priverstiniai sustojimai atliekami vadovaujantis blaiviu protu, atsižvelgiant į šių taisyklių reikalavimus bei situaciją, susiklosčiusią kelyje.

8. Degalų papildymas

8.1. Degalų papildymo vietos kelionės maršruto sustatymo metu parenkamos atsižvelgiant į dalyvių transporto priemonių minimalią degalų bako apimtį ir vidutines degalų sąnaudas.

8.2. Degalų papildymas privalomas visiems, nepriklausomai nuo vidutinių degalų sąnaudų ir degalų likučio bake.

9. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas

9.1. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas turi būti atliekamas griežtai laikantis ir nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų.

9.2. Kolonos nutrūkimas.

9.2.1. Kolonai nutrūkus, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

9.2.2. Vedlys sprendžia ar sumažinti važiavimo greitį, ar sustoti ir praneša apie tai Ariergardui.

9.2.3. Vedliui draudžiama tokiu atveju atlikinėti persirikiavimo, posūkio į kairę ar apsisukimo manevrus.

9.2.4. Vienas iš Ariergardų stoja nutrūkusios kolonos priekyje.

9.3. Kolonos susijungimas.

9.3.1. Kai atsilikusi kolonos dalis pasiveja pagrindinę koloną, Ariergardas važiuojantiems jam iš paskos duoda signalą, kad jis pasitraukia iš kolonos.

9.3.2. Ariergardas grįžta į savo vietą kolonos pabaigoje ir informuoja Vedlį apie tai, kad kolona susijungė.

10. Sustojimas, stovėjimas

10.1. Pailsėti ar papildyti degalų sustojama iš anksto numatytose vietose.

10.2. Sustojimas.

10.2.1. Transporto priemonės sustoja kelkraštyje lygiagrečiai kelio krypčiai tokiu eiliškumu, kaip yra išsidėstę kelionės metu kolonoje.

10.2.2. Atstumas tarp transporto priemonių turi būti toks, kad transporto priemonė galėtų netrukdoma išvažiuoti į eismo juostą.

10.3. Stovėjimas.

10.3.1. Vieta stovėjimui ar nakvynei parenkama kelių eismo taisyklėse neuždraustose vietose. Tai gali būti kempingai arba kita tam tinkama vietovė (pvz.: pieva, slėnis ir pan.), nepertoliausiai nuo kurios galima įsigyti daug alaus ir užkandžių, „pakabinti” vietinių merginų ir, pageidautina, ne spygliuočių miškų prieglobstyje, nes neturėsite kuom pasišluostyti… .

signalai


P.S. Kadangi šios taisyklės yra daugmaž rekomendacinio pobūdžio ir jose yra nurodyti baziniai pamatai, kiekviena grupė ar MC klubas, esant poreikiui, gali parengti savo taisykles, kuriose numatytų tuos punktus bei jiems priimtinus signalus, kurie, jų manymu yra aktualūs bei reikalingi, vykstant kolektyviai „prapūst triūbikių”. Vienas iš galimų signalų variantų pateiktas po straipsniu.

Taip pat rekomenduočiau vietoj taisyklėse vartojamos sąvokos „Ariergardas” sugalvoti lietuvišką atitikmenį, nes tikrai užkniso jį kožną kartą rašyti verčiant šį tekstą. Sąvoka „Subinava” (nuo žodžio subinė) nebūtų pati tinkamiausia. Sennis.

versta iš www.bikerman.ru vertė Sennis

Visai žaliems

Šį straipsnį 1996 metais iš anglų kalbos išvertė Šaris. Pagal jį daugiau mažiau ir buvo formuojamos Lietuvos klubų taisyklės ir tradicijos.

Mane nepaprastai stebina tai, kad tiek daug žmonių, susijusių su motociklais ar baikerių gyvenimo būdu, yra visiškai neinformuoti arba žino labai nedaug apie įvairius baikerių klubus ir skirtumus tarp jų.
Didžioji mistikos dalis yra sukurta 60-ųjų metų visuomenės informavimo priemonių ir filmų. Tai įtakoja, kad ir šiandien žmonės, niekada nepriklausę baikerių klubams, nustemba sužinoję, kad nebūtina nukąsti galvos viščiukui ar įvykdyti masinės žmogžudystės tam, kad įstoti į klubą.

Atsiprašau tų žmonių, kurie priima viską tiesiogiai ir noriu pažymėti, kad tai yra informacija visai „žaliems” ir ne visada įmanoma nustatyti tikslias ribas tarp skirtingų grupuočių. Klubai gali būti įvairių tipų, kiekvienas su savo taisyklėmis ir įstatymais – manau kiekvienas, gerai paieškojęs, atras klubą tinkamą sau (čia ne pas mus).

Didžius skirtumas yra tarp klubo ir organizacijos (pvz. Baikerių Teisių organizacija). Pagrindinis skirtumas yra tas, kad į organizaciją gali įstoti praktiškai kiekvienas, sumokėjęs nario mokestį. Tuo tarpu prieš įstojant į klubą reikia praeiti bandomąjį laikotarpį, atitikti tam tikrus klubo kriterijus (tam tikro gamintojo, modelio ar stiliaus motociklas), vadovautis klubo sukurtomis taisyklėmis. Įstojus į klubą, siekti pilnos narystės (MEMBER), patvirtinamos po senesnių narių įvertinimo ir t.t.

Pagrindiniai klubų tipai UK.
BACK-PATCH CLUBS.
Tai klubai, kurių nariai antsiuvus (spalvas) nešioja ant nugaros. Parastai šie klubai vadovaujasi labai griežtomis vidaus taisyklėmis ir yra žinomi kaip MC (bet ne būtinai raidės MC yra ant jų antsiuvų). Šių klubų nepainioti su MCC!!!
Dauguma MC veikia tam tikrame rajone, mieste ir tai atsispindi jų antsiuvų apatinėje dalyje. Antsiuvų spalva, pavadinimas ir stilius yra nuožmiai ginami ir jų kopijavimas gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.

Taisyklės, kurių laikosi MC yra uždaras klubo reikalas, todėl nėra prasmės jų aptarinėt: įvairovė begalinė. Tačiau niekas iš šalies negali paprasčiausiai ateiti ir įstoti į MC. Narystė yra patvirtinama klubo senbuvių, tačiau ir tuomet laukia bandomasis laikotarpis.
Šie klubai yra 99 % vyriškos kompanijos, tačiau yra ir tik moterų MC – UK veikia Women In The Wind MC. Bendrai priimta versija, kad šie klubai prasidėjo USA ir „1%” simbolis atsirado po AMA (American Motorcycle Association) suvažiavimo Hollister’yje. Kuomet AMA pranešėjas pažymėjo, kad crazy pasilinksminimai ir agresyvumas (tokie kaltinimai krito anuomet ant baikerių) yra būdingas tik 1 % visų baikerių. Keleto klubų nariams tapo garbės reikalu nešioti ženkliuką su šiuo simboliu.
Žiniasklaida dažnai klysta, priskirdama visus baikerius šiai grupei. Kartais bet kurio MC narys pavadinamas Hells Angels.
Hells Angels MC yra išskirtinis back-patch klubas ir niekas iš šalies neturi teisės reikšti savo nepasitenkinimo jų pavadinimu ar spalvomis. Tai yra užtarnauta ir jie teisūs pykdami dėl piktnaudžiavimo.
Nuomonė, kad norint priklausyti back-patch klubui, reikia būti iš kitos planetos ar turėti rimtų psichinių nukrypimų, senai yra paneigta. Daugelis MC daro daug gero visam baikerių judėjimui, o keletas klubų, iš pinigų, uždirbtų per jų organizuotus show yra paaukoję dideles sumas labdarai. Be abejo, yra keletas MC, kurie dar lieka prie pasenusio agresyvaus ar atsiskyrėliško įvaizdžio, tačiau jie tampa vis labiau izoliuoti, kadangi likusioji baikerių dalis pradeda veikti išvien.
Iš tiesų reikia būti tam tikru žmogumi, kad užsitarnauti ir nešioti back-patch spalvas, bet plačiąja prasme žiniasklaidos sukurtas įvaizdis yra perdėtas.

FRONT-PATCH CLUBS.
Tai klubai, kurių nariai antsiuvus nešioja ant krūtinės ar rankovės. Galima išskirti keleta pogrupių:
Owners clubs – savininkų klubai. Viskas ko reikia – važiuoti (ar tiesiog turėti) tam tikro gamintojo ar modelio motociklą. Šių klubų nariai naudojasi didžiulėmis nuolaidomis ir puikiais kontaktais ieškant detalų, o taip pat ir dalyvaujant įvairiuose baikerių renginiuose.
Specialist clubs – specializuoti klubai, skirti baikeriams su specifiniais poreikiais. Tai gali būti baikerių su negalia (paprastai po avarijos), tų kurie atlieka bausmę kalėjime ir jų šeimos nariams bei draugams, skirtingų religijų atstovams ir t.t. Net jei esi sušiktas vienakojis dvasininkas, šiuo metu sėdintis kaliūzėje – ir tuomet atsiras klubas tokiems kaip tu! Kadangi šie klubai specializuojasi tam tikroje sferoje, jie daug bendrauja ir padeda vieni kitiems.
Motorcycle clubs – visi klubai, kurių antsiuvai nešiojami priekyje ar ant rankovės, žinomi kaip MCC. Klubai, nesispecializuojantys kažkokioje srityje yra taip pat žinomi kaip MCC ir tai rodo raidės ant jų antsiuvų, atskiriančios MCC nuo MC. Šie klubai paprastai susikuria grupės draugų pagrindu, kurie nori kažko daugiau draugystės ir pomėgio motociklams pagrindu. MCC paprastai reguliariai susirenka, dalyvauja kitų klubų veikloje ir stengiasi linksmintis kuo dažniau.
Organizacijos. Dažnai painiojamos organizacijos ir klubai. Skirtumas toks, kad organizacijai priklausai vos sumokėjęs mokestį ir labai retai kas pašalinamas iš jos. Taip neatsitinka todėl. Kad nėra tiesioginio tarpusavio ryšio tarp organizacijos ir atskiro nario, todėl tiesioginis dalyvavimas jos veikloje nėra būtinas. Žmogus gali priklausyti organizacijai metų metus ir būti nematęs jos kitų narių, tuo tarpu klubai daro reguliarius susirinkimus ir yra nustatytas minimalus dalyvavimo juose skaičius.
Tai nėra organizacijų menkinimas – jos daro labai daug reikalingo mums visiems – jų veikla nesikerta su lubų veikla, todėl daug kas priklauso ir klubui ir organizacijai.