Dvidešimtas skyrius. Regėjimas. Erdvė yra santykinė

Erdvė yra santykinė

Pasisakymai kaip per greitai, per plačiai, per stipriai, per lengvai turi prasmę tik kai kalbame apie erdvę. Per greitai Corckscrew posūkyje Laguna Seca trasoje – tai per lėtai profiliuotuose Daytona viražuose ir atvirkščiai. Erdvė kinta skirtingose trasose, o lenktyninko erdvės matymas kinta kiekviename rate. Matymas priklauso nuo lenktyninko – tetulei Meri visi posūkiai atrodys per siauri bet kokiu greičiu važiuojant.

SIPai ir erdvė

Atrodo kad vietovė – pastovus dydis, bet iš tikro taip nėra. Jei dėl kokių nors priežasčių jūsų regėjimas
1) susiaurėja ar chaotiškai mėtosi arba
2) jūsų dėmesys fiksuojamas į ką nors (SIP nr3, nr4),
jūs padedate visoms šioje knygoje paminėtoms klaidoms. O jos savo ruožtu, sumažina erdvę, kurią jūs galite panaudoti. Tai yra blogai.

Visi sprendimai, kuriuos jūs priimate vairuodamas, priklauso nuo erdvės, kuri yra jums prieinama, arba jūs manote, kad yra jums prieinama. Pažvelkite į bet kurį jūsų veiksmą ir jūs suprasite kad tai tiesa. Du pagrindiniai veiksmai – greičio pakeitimas ir judėjimo nukreipimas – tiesiogiai priklauso nuo erdvės.

Dėmesio fiksavimas

Manau, visi pastebėjo, kad kartais prieinama erdvė įtakojama SIPų. Asfalto įtrūkimas, tamsi dėmė ant kelio, kelio žymėjimo linijos – tai gali užfiksuoti jūsų dėmesį. Per daug vietos – tai ne problema. Problema – kai vietos trūksta. SIPai suveikiantys kai trūksta vietos – patys bjauriausi.

Visų SIPų veikimo pagrindas būtent erdvės trūkumas.

Nesėkminga konstrukcija

Realus ar įsivaizduojamas erdvės trūkumas gali potencialiai pakenkti jūsų organizmui. SIPai nr3 ir nr4 pakenkia iškart. Jei jūs būtumėte konstravę savo kūną patys, argi jūs būtumėte padarę taip, kad jis žiūrėtų į įvažiuojantį iš šalutinio kelio jums prieš nosį automobilį, o ne ieškotų išeities iš situacijos? Neteisingas organizmo elgesys lengvai paaiškinamas – savisaugos instinktas verčia jį žiūrėti į tai kas gali jam pakenkti.

Idealus regėjimas

Šioje knygoje mes stengiamės suprasti, ko motociklas nori iš vairuotojo dėl savo konstrukcinių ypatybių ir kaip mes galime išnaudoti tas ypatybes siekdami geresnių rezultatų. Dabar pažiūrėkime ko vairuotojas nori iš vairuotojo. Kaip mes galime įvertinti mums prieinamos erdvės kiekį, priimti tikslų ir savalaikį sprendimą ir atlikti tai, ką reikia.

Dauguma nežino, kaip toli reikia žiūrėti vairuojant motociklą. Vieningo standarto čia nėra, bet, paprastai, kuo toliau jūs žiūrite, tuo geriau. Jei Tomas, begaudydamas Džerį, žiūrėtų toliau į priekį, jis rečiau atsitrenktų į įvairius daiktus.

Dž. G.