Važiavimas grupėje

Vienąsyk su savimi į mūsų turą mes pakvietėm vykti kartu žmogų, kuris niekada gyvenime nevažiavo drauge su kitais baikeriais. Mus tai labai nustebino, nes jo motociklo vairavimo stažas buvo 25 metai ir per visus tuos metus jis nesyk nevažiavo grupėje su kitai baikeriais. Kaip paaiškėjo, net poroje su kuo nors nėra važiavęs. Jis užvertė mus klausimais. Gerai, kad tuos klausimus jis uždavė iš anksto, o ne mūsų kelionės metu. „Kas gali nutikti?”, „O jei pasibaigs benzinas?”, „O jei kas nors atsitiks?” – tai tik keletas iš jų.

Kelyje neretai galima sutikti grupę baikerių, kurie važiuoja eilėje po du, greta viens kito, kaip parade. Tokios grupės vaizdas sukelia šypseną ir jos pagrindinis tikslas – pažaisti baikerius. Galbūt ir mūsų naujokas tikėjosi, kad ir mes taip keliausim. Kaip kvaila rizikuoti saugumu vardan įvaizdžio. (Arba, pavyzdžiui, kartais matai baikerį, kuris vietoj šalmo ant galvos užsidėjęs „dubenėlį”, bet jis save laiko labai stilingu). Taip, mes važinėjame kitaip. Ir kai tik išaiškinome taisykles mūsų baikeriui – vienišiui, jis išsyk pasijuto laisviau ir įsijungė į mūsų grupę kaip trūkstama grandis paveiksliuko dėliotėje.

Vienu iš pagrindinių momentų, turinčių įtakos važiavimo saugumui bei įdomumui, yra bendravimas, komunikacija. Kiekvienas, prieš išvažiuojant į trasą, turi žinoti kas gali nutikti. Fondas „Motorcycle Safety Foundation” (MSF) nesenai išleido video kasetę ir bukletą „Važiavimo grupėje pagrindai” („The Guide to Group Riding”). Jei MSF būtų išleidęs šią medžiagą anksčiau, mes būtinai būtume supažindinę su ja savo „atsiskyrėlį”. Video medžiagoje pavaizduota labai daug svarbių strateginių sprendimų, bet keletas elementarių aspektų praleista arba jie paminėti nesuteikiant jiems tinkamos reikšmės. Šiuos aspektus ir aptarsime šiame straipsnyje, žinoma, paminėsime ir pačius pagrindinius momentus.

MSF rekomenduoja, kad baikeriai susirinktų prieš kiekvieną kelionę drauge. Žinoma, nėra reikalo aptarinėti tas pačias taisykles ir signalus, jei jūsų grupė pastovi, bet jei prie jos prisijungia naujas narys, būtina aptarti pagrindinius momentus (jei prie jūsų grupės dažnai prisijungia nauji nariai, galbūt vertėtų įteikti atspausdintas taisykles). Prieš kelionę vertėtų aptarti kelionės maršrutą ir galimas kuro papildymo vietas. Jei kažkas atsiliko nuo grupės, turėtų žinoti kur grupė sustoja susirinkimui ar persigrupavimui. Arba kiekvienam grupės nariui įteikti kelionės maršruto žemėlapį, su jame pažymėtomis sustojimo vietomis. Tie, kas detaliai pažįsta kelionės maršrutą, turi nupasakoti kitiems apie jo ypatumus (pvz.: kelio atkarpas, kur vyksta remonto darbai ar yra staigūs posūkiai su užteršta kelio danga).

Tikėtina, kad jūsų grupėje yra pastovus lyderis („Road captain” arba kitaip tariant – vedlys) ir grupės ariergardas (narys, važiuojantis grupės pabaigoje). Jei jų nėra, būtina juos paskirti ir supažindinti juos su jų pareigomis, kurias jie turi vykdyti. Vedlys turi žinoti maršrutą, būti ryžtingu ir dėmesingu visos kelionės metu. Vedlio rolei tiktų baikeris, turintis aukštesnį už vidutinį baiko valdymo įgūdžių lygį. Ariergardo vaidmeniui labiausiai tiktų techninių įgūdžių turintis grupės narys, nes jis turi padėti kiekvienam grupės nariui, priverstam sustoti dėl kažkokių nesklandumų. Šis grupės narys vežasi „stebuklingą krepšį”, sukomplektuotą būtiniausiais įrankiais ir kitais rakandais, kurių gali prireikti techniniai pagalbai kelyje. MSF rekomenduoja pagalbos suteikimui sustoti tik vienam baikeriui. Mūsų nuomone, tokia rekomendacija gera, kadangi kiekvienas grupės narys yra atsakingas už iš paskos jo važiuojantį narį, visa grupė greit pastebės, kad kažkas sustojo. Visa grupė taip pat sustos, radus saugią, sustojimui tinkamą vietą. Po kokių 15 minučių grupė gali pasiųsti atgal vieną narį, kad sužinoti sustojimo priežastį ir kaip klostosi reikalai pas sustojusius kolegas.

Tikimės, kad jūs nevažiuosite tandemu, šonas prie šono, kaip kad tai daro kai kurie baikeriai, tiesa? Jūs važiuosite taip, kad liktumėte gyvi. Derėtų nepamiršti vieno svarbaus momento: tai, kad jūs važiuojate grupe, dar nereiškia, kad jūs turite judėti kaip vientisa masė. Visada, kai jūs išvažiuojate iš sustojimo vietos, pravažiuojate sankryžą, atliekate lenkimo manevrą arba įveikiate posūkį (ypač kairį), reikia elgtis taip, lyg jūs važiuotumėte vienas, o ne grupėje. Kelyje reiktų išsidėstyti iš kairės į dešine šachmatų tvarka taip, kad tarp baikų būtų pakankamai vietos visomis kryptimis, bet ne per daug, kad tai galėtų provokuoti automobilistus ir jie galėtų užpjauti jums palei nosį. MSF rekomenduoja, kad tarp baikų būtų toks atstumas, kokį baikas įveikia per vieną sekundę, tokiu būdu, tarp baikų, važiuojančių viena juostos dalimi, atstumas bus dvi sekundės. Tai gera rekomendacija, bet ne visuomet pavyksta ją įgyvendinti. Mes, kaip taisyklė, palaikom dviejų – trijų motociklo korpusų ilgio distanciją tarp visų baikų. Bet, kas labai svarbu, jūs pastoviai turite matyti priekyje jūsų važiuojančio baikerio veidą jo galinio vaizdo veidrodėlyje. Tokiu būdu, jūs būsite tikras, kad ir jis jus mato. Nėra nieko blogiau, kai kas nors atsiranda jūsų „mirtinoje zonoje”.

Kai jūs važiuojate intensyviu judėjimu, mes rekomenduojame pasidalinti nedideliais pogrupiais po penkis – septynis baikerius. Bet netgi tada nepraraskite savitvardos, jei jūsų grupė „išsibarstys” kelyje ir neblokuokite judėjimo kelyje. Lenkite kitas autotransporto priemones tada, kai to reikia, o po to pasitraukite į kitą eismo juostą, atverdami kelią kitiems. Kiekvienas turi savo greitį, kuriuo važiuodamas pasitiki savimi, jaučiasi užtikrintai, todėl grupė turi judėti pačio „lėčiausio” baikerio greičiu arba pasidalinti į pogrupius ir laukti lėtesnių narių iš anksto aptartoje susitikimo, sustojimo vietoje. MSF rekomenduoja, kad grupės Vedlys atliktų lenkimo manevrą tiktai tada, kai jis įsitikinęs, kad visa grupė saugiai galės atlikti šį manevrą. Tai, žinoma, saugu, bet ne visuomet įvykdoma. Kai kiekvienas grupės narys prisimena, kad jis turi važiuoti kaip atskiras, individualus baikeris, lenkimo manevras po kurio laiko bus toks pat saugus.

Nors video medžiagoje ir pasakojama apie grupės judėjimą autostradomis (apie tai lig šiol ir šnekėjome), važiavimo taktika dviejų eismo juostų keliuose praktiškai neminima, o mes skaitom, kad tai – vienas iš svarbiausių momentų, kuriam turi būti skirtas pakankamas dėmesys. Štai vienas iš pavyzdžių, kai mintyse save reikia išeliminuoti iš grupės sąstato (atliekant lenkimo manevrą), bet nepamiršti apie grupės narių saugumą. Aplenkus reikia ne atsipalaiduoti, o pasirūpinti laisva vieta eismo juostoje tiems, kurie atlikinės lenkimą po jūsų. Jei tik priešais jus nesidriekia tuščias kelias, prieš pradėdami atlikinėti kitą manevrą, palaukite, pakol važiuojantis jums iš paskos pabaigs lenkimą.
Beveik viskam egzistuoja paprasti signalai atliekami ranka ir grupė turi juos žinoti. Kalbant apie komunikaciją, didelė atsakomybė tenka Vedliui. Jo regėjimas turi būti be priekaištų. Jis turi laiku pastebėti bet kokius kelio dangos pasikeitimus ar kliūtis ant kelio ir perspėti kitus (signalizuodamas kaire ranka ar dešine koja), nes visi, važiuojantys jam iš paskos, turi kiek ribotą apžvalgos galimybę. Vedlys turi spręsti, kada grupė dėl kelio sąlygų turi persigrupuoti iš šachmatinio išsidėstymo į koloną po vieną ir laiku perspėti grupę, iškeldamas vieną (va ir ne tą, apie kurį jūs pagalvojote) ar du pirštus. Mes visuomet persirikiuojame į koloną po vieną ir išsiplečiam, kai kelias išsilenkia į vieną ar kitą pusę, todėl galime naudoti visą eismo juostą ir pajusti tikrą, nevaržomą malonumą.

Vėl gi, kiekvienas turi savo įpročius ir įgūdžius. Greitesni baikeriai gali (ir turi) saugiai apvažiuoti tuos, kurie važiuoja lėčiau. Juk jūs nenorite pastoviai kažką persekioti ar, kas dar svarbiau, kažką spausti ir raginti. Daugelis grupių iš anksto aptaria tokias situacijas, prieš pakliūdami į staigių posūkių vingiuotas kelio atkarpas. Jei grupės narių vairavimo įgūdžiai nėra aiškūs (išskyrus ariergardą), tai lėčiau važiuojantis gali praleisti greičiau važiuojantį, pamodamas jam ranka judėjimo kryptimi, kai bus įsitikinęs, kad lenkimas bus saugus. Tokius momentus jūsų grupė būtinai turi aptarti iš anksto, nes jei grupės nariai bus nedėmesingi viens kitam, tai gali baigtis pykčiais, nusivylimu, avarijomis (na ir žinoma portretinės išvaizdos sugadinimu…).

Vingiuotame dviejų juostų kelyje jums teks išsisklaidyti – galbūt tarpai tarp jūsų žymiai padidės. Kai grupė keičia važiavimo kryptį ir daro posūkį, kiekvienas baikeris turi būti įsitikinęs, kad iš paskos važiuojantis kolega mato jo judėjimo kryptį. Nepamirškite, kad jūs esate atsakingi už iš paskos jūsų važiuojančius. Jūsų baikas turi būti geros techninės būklės, įsitikinkite tuo prieš kiekvieną kelionę, kad netektų kelyje užlaikyti draugų. Bet kuris maršrutas pareikalaus žymiai didesnių laiko sąnaudų važiuojant grupe, nei kad važiuotumėte vienas ar dviese. Ir tikrai niekas nesižavės grupės „stabdžiais”, laikas nuo laiko besikapstančiais prie savo baiko, kai visa grupė laukia.

Prie MSF rekomendacijų norėtųsi pridurti keletą patarimų. Pavyzdžiui, iš anksto aptarti mokamų kelio ruožų pravažiavimą, Vedlys galėtų iš karto sumokėti už visus, kad nereiktų gaišti laiko mokant kiekvienam už save. Be to, mūsų manymu, kiekvienas grupės narys turėtų suteikti būtiniausią informaciją, reikalingą ekstra atvejams (savo kraujo grupę, ką informuoti jei įvyktų nelaimė ir pan.). Tam mes pasiunčiam per rankas lapą popieriaus, kuriame visi tai surašo. Taipogi manome, kad iš anksto reikėtų aptarti savo veiksmus ekstra situacijose, pradedant nuo to, kad nereikia nuiminėti šalmo nuo nukentėjusio baikerio ir baigiant tuo, kas persekios autotransporto priemonės vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš jo vietos.

Ir nors važiavimas baiku yra individualus hobis, smagu juo dalintis su vienminčiais. Važiavimas grupėje gali suteikti malonumą ir begalę teigiamų įspūdžių, jei tam bus tinkamai pasiruošta. Dalinkitės tarpusavyje patirtimi ir naudokitės ja kelyje.

Jamie Elvidge, žurnalo „Motorcycle Cruiser” vyr. redaktorius
versta iš www.bikerman.ru
vertė Sennis